Raseinių ligoninė – lyderiaujanti daugiaprofilinė gydymo įstaiga

Pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) rodiklius Raseinių ligoninė demonstruoja stulbinamus veiklos rezultatus. Įstaigos vadovas Gintaras Pikūnas sako, jog į priekį gydymo įstaigą veda šiuolaikinis vadovavimo modelis.

Kai vadovo siekis į rajonus grąžinti paslaugas virsta materija, ir darbo yra, ir pacientai patenkinti. Dėl tos pačios priežasties darbuotojų stygiaus Raseinių ligoninėje, kaip dažname rajone, nėra. Čia dirbti mielai renkasi tiek patyrę profesijos asai, tiek jaunieji talentai.

Su sveikatos centro įkūrimu Raseinių ligoninei teko 700 tūkst. eurų. Investicijas vadovas sako skirsiąs medicininei įrangai įsigyti, atnaujinti operacines.

Galimybės plačios, bet varžomi VLK

„Neturėtume demonizuoti privataus sektoriaus. Visi pacientai nusipelno kokybiškų paslaugų. Jei regione yra viešoji ligoninė ir privati, siūlau veikti kaip privačioje įstaigoje ir aplankys sėkmė“, – kad sparta, veržlumas, noras veikti, o ne sekimas pavymui, yra raktas į sėkmę įsitikinęs neseniai ilgametį įstaigos vadovą pakeitęs ir antrus metus Raseinių ligoninei vadovaujantis Gintaras Pikūnas. Ne veltui jo vedama gydymo įstaiga VLK vertinimų lentelėje šiemet atsidūrė lyderiaujančiųjų gretose, patekę į pirmąją vietą tarp rajoninių gydymo įstaigų. Vadovas patikslina – metus jie ketina baigti su apie 1,1 milijono eurų pliusu.

„Kurį laiką čia dirbęs chirurgu mačiau, ko įstaigai trūksta, kuo ji gyvena. Turiu uoslę, esu veiklus. Atėjęs dirbti ligoninės vadovu žinojau, ką norėsiu keisti, kokios strategijos imsiuosi“, – sėkmės formulę dėsto pašnekovas. Tiesa, valstybiniame sektoriuje, pasak jo, dirbti nėra tiek laisvės, kiek norėtųsi. Mat negali teikti paslaugų, kokios atrodytų naudingos tiek gydymo įstaigai, tiek gyventojams – teikiamas paslaugas deleguoja VLK.

„Mums negalima teikti paslaugų, kurios yra gerai apmokamos Valstybinės ligonių kasos. Esu įsitikinęs, kad taip buvo daroma specialiai. Pavyzdžiui, dienos stacionaro paslaugos yra suskirstytos į keliolika grupių. Sakykime, šlapimo nelaikymo gydymas dubens dugno raumenų stimuliacija. Įranga kainuoja daug, per 20 tūkstančių eurų. Ir net jei mes ją įsigytume, apmokėjimo iš VLK negautume, nes neturime stacionare urologinės lovos (jose dažniausiai gydomi ekstriniai ligoniai). Norisi paklausti politikų, kuo susijęs žmogus, kuris nelaiko šlapimo ir ateina pas medikus gauti gydymo, su reikalavimu stacionare turėti vadinamąją urologinę lovą?

Kadangi tai yra brangi paslauga, rajonams jos neduoda. Dar vienas pavyzdys – kraujagyslių kompiuterinė tomografija. Tai – brangus tyrimas, kurio negalime atlikti, nes neturime kardiologinės lovos. Ir vėl klausimas: kodėl žmogus, atėjęs į rajoninę ligoninę, kuri turi reikalingą kompiuterinį tomografą ir gali teikti šią paslaugą šiandien ar rytoj, negali to daryti? Rajonuose dirba tie patys radiologai kaip ir didžiosiose gydymo ar privačiose įstaigose. Ir tokių paslaugų, kurias mes, rajonų ligoninės, galėtume teikti vietoje, yra daug. Tačiau mums to daryti neleidžia“, – piktinasi G.Pikūnas, vildamasis, jog ateityje situacija keisis. Jis įsitikinęs, kad plečiant paslaugas rajonuose mažėtų eilės gydymo įstaigose.

Medikai įvertinami deramai

Jei rajonų ligoninės suka galvas, kaip pritraukti darbuotojų, Raseinių ligoninė gali pasididžiuoti – čia medikai ateina dirbi be didelių vilionių. G.Pikūnas atviras: jie ateina dirbi pas jį. Mat daugeliui imponuoja šiuolaikinis jo požiūris ir vadovavimo kultūra.

„Vadinamieji saldainiai, kai mediką bandoma privilioti papildomomis naudomis, išmokomis, neveikia. Darbuotojai ateina dirbti konkrečiai pas mane. Ateidami jie žino, kur ir su kuo dirbs, žino mano darbo principus. Visokie masalai gal kai kam ir svarbūs, bet kiek ilgai jie veiks?“ – svarsto G. Pikūnas.

Jo akimis, šiandien nederėtų darbuotojų įkinkyti dirbti už etatą. Pastariesiems reikia apmokėjimo už atvejus, tarkime, už atliktas kolonoskopijas.

„Gal gydymo įstaigai tai ir neapsimoka, bet reikia sekti rinkos tendencijas. Tokia realybė. Kai suteiki geras sąlygas dirbti, medikai darbą privačioje klinikoje iškeičia į mūsiškę ligoninę“, – dalinasi Raseinių ligoninės vadovas.

Slaugytojų gretos taip pat užpildytos. Tiesa, pagalbos ranką Raseinių ligoninei tiesia rajone veikianti profesinė mokykla, ruošianti slaugytojų padėjėjus. Atlikti praktiką jie renkasi ne ką kitą, o Raseinių ligoninę. Daug jų pasilieka dirbti ir po studijų.

Siekia išlaikyti kuo daugiau paslaugų profilių

Raseinių ligoninės siekis – išlaikyti kuo daugiau skirtingo profilio sveikatos priežiūros paslaugų. Čia veikia tiek stacionariniai, tiek dienos skyriai, yra pilnai funkcionuojanti reanimacija.

Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas turi tvirtą nuomonę, kaip turi atrodyti šiuolaikiniai gydymo paslaugų standartai: „Negalime vadovautis tik teigiamais gydymo įstaigos rodikliais. Pirmiausia turime atliepti gyventojų poreikius. Sunaikinti skyrius lygu sunaikinti galimybę gyventojams gauti paslaugas.

Nejaugi apendicito operacijos, išsukto riešo sutvarkyti turime vykti į kitą miestą, nes tame, kuriame gyvename, nėra traumatologo? Pavyzdžių, kurie stebina, – ne vienas. Joniškyje atsisakyti Vidaus ligų skyriaus, kai sensta rajonas, nėra racionalu, taip pat kaip ir Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atidarytą laikyti tik iki aštuonių valandų vakaro“, – netikusius pavyzdžius vardina G.Pikūnas.

Vadovas įsitikinęs, jog išlaikyti finansiškai nuostolingas paslaugas sunku, tačiau reikia laviruoti, rasti balansą. Panašu, Raseinių ligoninei tai pavyksta. Gydymo įstaigos veiklą palaiko rajono vadovai ir taryba. Besibaigiant metams Raseinių rajono taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų trūkstamai įrangai įsigyti, kuri pagal ministro įsakymą būtina norint išlaikyti reanimaciją. Kitąmet numatyta dar apie 500 tūkst. eurų investicija į šią gydymo įstaigą.

„Rajonas nėra mažas – čia gyvena apie 30 tūkstančių žmonių. Dalis pacientų atvažiuoja net ir iš Jurbarko ar Kelmės. Žmonių tikrai turime. Šiemet jaučiame, kad tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių pacientų iš kitų rajonų padaugėjo net keliais šimtais. Juos pritraukia tiek mūsų specialistai, tiek platus paslaugų spektras“, – pasakoja G.Pikūnas.

Išsaugoti Vaikų ligų skyrių – būtinybė

Raseinių ligoninėje, kai daugelyje rajoninių įstaigų jau uždaryti, sėkmingai veikia Vaikų ligų skyrius. G.Pikūnas įsitikinęs – šio skyriaus uždarymas rajono mažųjų pacientų sveikatai ir saugumui atsilieptų ypač skaudžiai. Todėl ligoninės administracija mato svarbą skyrių išlaikyti bet kokia kaina. Išsaugoti jo veiklą padeda ir savivaldybė.

„Išdirbusi pediatrijoje daugiau kaip trisdešimt metų galiu pasakyti, kad vaikams medicininę pagalbą teikti būtina visą parą. Ir pediatrai, ir šeimos gydytojai, dirbantys su vaikais, patvirtins, jog mažųjų ligų diagnostika yra visiškai kitokia nei suaugusiųjų. Jų sveikata blogėja žaibiškai“, – pasakoja gydytoja pediatrė Rasa Grigorevičienė.

Anot jos, dienos stacionaro paslaugų modelis visiškai nepasiteisina pediatrijoje. Mažieji pacientai atvažiuoja naktį, savaitgaliais, o dienos stacionaro laikas darbo dienomis nuo dešimtos valandos iki penktos vakaro nėra pritaikytas ūmioms vaikų ligoms.

„Vaikai vemia, dūsta, viduriuoja. Šiame skyriuje – nuolatinė mažųjų pacientų kaita, jis visuomet pilnas. O patologijos būna įvairios. Kaipgi ligą pritaikyti darbo valandoms?.. Dienos stacionarą pediatrijoje sugalvojo žmonės, kurie žiūri įstatymiškai, formaliai. Gal ir neapsimoka laikyti kiaurą parą veikiančio stacionaro… Bet kažin, ar vaikų sveikatą galima išmatuoti tik pinigais. Turi likti ir kitų vertybių“, – įsitikinusi R.Grigorevičienė.

Septynių lovų Vaikų ligų skyriuje kartu su mažaisiais pacientais turi galimybę atsigulti ir juos lydintys tėvai ar globėjai. Skyriuje su dviem dukrelėmis Edvile ir Elija gulinti mama Orinta sako čia patekusi nebe pirmą kartą, bet kai sąlygos puikios – niekas negąsdina.

Aštuonių mėnesių Benas į ligoninę pateko, atrodo, dėl nedidelės problemos – viduriavimo. Trisdešimt kilometrų nuo Raseinių gyvenančiai šeimai kasdien procedūroms pirmyn atgal važiuoti būtų didelis iššūkis, o ir namuose be gydytojų priežiūros neramu.

„Vaikutį kasdien stebi kvalifikuoti specialistai, atliekami tyrimai. Gydytojų rankose vis tiek saugiau“, – sako berniuko mama, patikinusi, jog patekusi į ypač jaukią aplinką sulaukė deramo dėmesio.

Tėvų ir vaikų kambarys – personalo patogumui

Tėvų ir vaikų kambarys – retas reiškinys net ir pačiose šiuolaikiškiausiose organizacijose. G.Pikūnas rodo šiuolaikinį požiūrį į kolektyvą, inicijavęs įrengti darbuotojų vaikams skirtą kambarį. Mat dažnai pasitaiko situacijų, kai tėvams nėra galimybės sustyguoti darbo ligoninėje ir vaikų ugdymo įstaigų grafiko. Prie puikios iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir rajono verslininkai.

„Gyvename dvidešimt kilometrų už Raseinių, o mokykla ir muzikos mokykla dukart per savaitę – miesto centre. Jei ne šis kambarys, nežinau, kaip galėtume grįžti namo po muzikos pamokų. Nebūtų, kas pasirūpina vaikais. Čia jie puikiai leidžia laiką“, – kad kambarys pasiteisina, pasakoja dažnai vaikus čia atsivedanti ligoninės sekretorė Modesta Venslauskienė.

Prieš akis – operacinių remontas ir nauja įranga

Su sveikatos centro įkūrimu ligoninei teko 700 tūkst. eurų. Investicijas vadovas sako skirsiąs medicininei įrangai įsigyti. Kadangi ligoninė turi nemažai gydytojų, atliekančių edoskopijas, numatyta įsigyti naują endoskopą, taip pat artroskopą, įrangos fizioterapijai, atnaujinti operacines.

Panašu, ligoninės vadovui sekasi ne tik administracinis darbas direktoriaus kėdėje, bet ir profesinis mediko kelias. Pilvo chirurgu dirbantis G.Pikūnas per metus Raseinių ligoninėje atlieka per kelis šimtus operacijų. Be jo, gydymo įstaigoje dirba dar trys nuolatiniai chirurgai.

„Kai darbo tiek daug, negali neoperuoti. Yra ir norinčiųjų dirbti. Teks plėstis, didinti operacines. Atsinaujinsime, nes senas išplanavimas nebeatitinka šiuolaikinių standartų, patalpos per mažos“, – apie ketinimus keistis prasitaria vadovas.

Gydymo įstaigos Chirurgijos ir traumatologijos skyriuje aktyviai atliekamos protezavimo operacijos.

O tądien, kai lankėmės Raseinių ligoninėje, jos techninė bazė kaip reikiant pasipildė iš savų ir savivaldybės lėšų – įstaigai nupirktas naujas kompiuterinis tomografą „Philips“.

„Technologiškai ypač pažangus tomografas su dirbtiniu intelektu, vaizdo apdorojimo sistema, analizuojantis daug vadinamųjų pjūvių, yra labai tikslus“, – sako ligoninės direktorius, įsitikinęs, kad naujasis pirkinys gerokai į aukštesnį lygmenį pakels ištyrimo procesą.

Kad jis būtų kuo ramesnis ir sklandesnis, pacientams įrengiamos jaukios patalpos, leidžiančios atsipalaiduoti ir nustumti neigiamas mintis. Mat nemažai pacientų uždaros erdvės kelia baimę.

Keturių lovų Reanimacijos skyrius taip pat nustebina moderniu ėjimu. Pacientus skiria stiklinės pertvaros, kas dirbantiems medikams sukuria mobilumo akylai stebėti procesus.

„Tai veikia ir kaip izoliatorius, kuris saugo pacientus nuo užkrečiamųjų ligų“, – paaiškina skyriaus vyresnioji slaugytoja Rūta Kasputienė.

Tuo tarpu techninė įranga, naujas echoskopas, monitoriai – dar vienas pažangios įstaigos rajone įrodymas.

Dygs papildomas slaugos priestatas

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje – 42 lovos. Kaip aiškina vadovas, tiek jų rajone nepakanka, tad gydymo įstaiga numato skyriaus plėtrą. Neilgai trukus ligoninė imsis naujo priestato statybos darbų. Čia atsiras dar 36 papildomos slaugos lovos. Atsiras galimybė gauti paslaugas ir demencija sergantiems, ir paliatyviems pacientams.

„Tai bus modernios – žiedine struktūra išdėstytos – patalpos. Patogumo dėlei priestatas susijungs su esamu Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriumi“, – trumpai būsimus planus pristatė G. Pikūnas.

Sparčiai modernėjanti ligoninė jau turi įrengtą pažangią vėdinimo sistemą, taigi būdingo slaugos skyriui kvapo čia nejusti, tvyro tvarka ir švara, ką pacientai bei jų artimieji ypač vertina.

„Guliu čia beveik mėnesį. Esu labai patenkinta. Viskas patogu, švaru. Apšokinėta, slaugytojos vis rodosi ir rodosi“, – įspūdžiais dalijasi 82-ejų Albina. Moteris juokauja, kad viskas čia – kaip užsienyje. Tokioje aplinkoje, sako, ir nuotaika geresnė, jaučiasi atsigavusi. Artimąją lankyti atvykusi ponia Gražina antrina: aptarnaujantis personalas paslaugus, stebina ir ypač modernus skyrius.

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja Danguolė Makarienė teigia, kad moderni aplinka džiugina ir įstaigos personalą. Šiuolaikiškame skyriuje dirbi kur kas smagiau. „Oriai jaučiasi ne tik pacientai, bet ir kolektyvas. Džiaugiamės, kad netrukus prasiplėsime, būsimas priestatas itin pasitarnaus, nes matome didžiulį to poreikį, laukiančiųjų pacientų eilė nemaža, pacientų srautai dideli, tad plėtra būtina“, – įsitikinusi D. Makarienė.

Beje, pastarasis skyrius neseniai gavo džiugią nominaciją.

Paprastai prieš didžiąsias metų šventes skyriai pasipuošia Kalėdų dvasia. Šiemet už tai didžiausių plojimų, varpelių skambesio ir šventinių fanfarų nusipelnė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, pelnęs Kalėdiškiausio skyriaus titulą. Kolektyvo nariai vadovo apdovanoti apsilankymu Karpynės SPA komplekse.

„Šis konkursas ne apie nugalėjimą, o apie šventinį bendrumą ir džiaugsmą, kuris spindi kiekviename kampe. Juk visi drauge sukūrėme mažą Kalėdų stebuklą, kuriuo gali džiaugtis mūsų pacientai ir kolegos“, – sako vadovas, stengiantis sukurti gydymo įstaigoje artimą ryšį su kolegomis.

Pastarieji patvirtina: teigiama atmosfera – dar viena priežastis, kodėl Raseinių ligoninėje nejusti įtampos dėl medikų trūkumo. Charizmatiškas įstaigos vadovas moka palaikyti tvirtus santykius. Sutiktas personalas G.Pikūną giria už iniciatyvumą, atvirą bendravimą, tarp kolektyvo narių kuriamą bendrystę.