Alkis ar apetitas? – Anna Lewandowska

Dažnai man rašote, kad turite problemų dėl užkandžiavimo ir pasikartojančio alkio jausmo, atsirandančio netrukus po valgio. Dėl to jums sunku išlaikyti optimalų kūno svorį arba jį veiksmingai sumažinti. Visada stengiuosi pasisemti idėjų, kaip jau paruoštus, nesveikus sūrius užkandžius ir saldumynus pakeisti sveikesnėmis alternatyvomis. Greitų, skanių užkandžių receptų pasiūlymų rasite Dieta ir treniruotės Ann programa (ČIA), dar daugiau įkvėpimo mano Instagrame ir paruoštų produktų su geromis sudedamosiomis dalimis Maistas Ann parduotuvė (ČIA).

Bet be to, norėčiau paskatinti jus tai padaryti pagalvokite, kodėl siekiate maisto. Prieš pradėdami užkąsti, pagalvokite, kas verčia jus tai padaryti: ar tai fiziologinis alkis ar apetitas…? Priešingai nei atrodo, tai nėra tos pačios sąvokos, o kūno siunčiamų signalų suvokimas ir teisingas interpretavimas gali būti pirmas žingsnis, leisiantis pakeisti savo įpročius 🙂

Turinys:

Alkis prieš apetitą

Pradėkime nuo svarbiausio dalyko, ty paaiškindami sąvokas, kurios leis pastebėti alkio ir apetito skirtumus.

Alkis:

Tai yra a biologinis poreikis kūno, signalizuojančių apie energijos ir maistinių medžiagų trūkumą;
jis auga palaipsniui;
tampa vis labiau vargina, jei nesate patenkintas – gali atsirasti dirglumas, silpnumo jausmas ar net galvos skausmas;
pasižymi atvirumas įvairiems maisto produktams – svarbiausia motyvacija – aprūpinti maistu.

Apetitas:

yra tjam reikia valgyti konkretų maistąatsirandantis nepriklausomai nuo paskutinio valgymo laiko (net jei esate sotus);
pasirodo staiga, netikėtai;
paprastai apima a konkretus produktas, patiekalas;
jis dažnai pasirodo po išorinių dirgiklių įtaka – pvz., skanaus produkto vaizdas netoliese, gardžių kepinių kvapas šalia konditerijos parduotuvės.

Alkio ir apetito reguliavimo mechanizmai

Organizme veikia įvairūs mechanizmai, reguliuojantys ir alkį, ir apetitą. Alkį daugiausia kontroliuoja hormonų sistema – tokie hormonai kaip grelinas (alkio hormonas) padidina alkio jausmą, tuo tarpu leptinas (sotumo hormonas) praneša smegenims, kad esate sotūs.

Kita vertus, apetitas labiau susijęs su išoriniai veiksniaipvz., aplinka, emocijos ar įpročiai. Pavyzdžiui, skaniai atrodančio deserto vaizdas gali sukelti norą valgyti, nors jums fiziškai nereikia daugiau kalorijų.

Žmonės su vadinamuoju emocinis valgymo stilius labai dažnai valgo veikiamas apetito, kuris atsiranda susidūrus su sunkiomis emocijomis: liūdesiu, pykčiu, nusivylimu. Tokiomis akimirkomis, valgymas tampa emocijų reguliavimo būdu, o ne atsaku į fiziologinius organizmo poreikius. Tai gali sukelti nekontroliuojamą kalorijų suvartojimą, o tai laikui bėgant neigiamai paveiks sveikatą ir savijautą. Tokių momentų atpažinimas yra labai svarbus norint nutraukti šį ciklą ir išmokti optimaliai valdyti emocijas.

Kaip atskirti alkį nuo apetito? Praktiniai patarimai

Žinojimas, kaip atskirti alkį nuo apetito, yra pagrindinis žingsnis sveikos mitybos link. Sąmoningas valgymas gali būti naudinga mokantis tinkamai perskaityti kūno siunčiamus signalus, apie kuriuos rašiau daugiau ČIA.

Norėdami pradėti, galite sutelkti dėmesį į dėmesingumas ir apmąstymas, kai atsiranda „gunda“.. Prieš imdami užkąsti, pagalvokite: ar jaučiate, kad skrandis tuščias? Ar valgymas yra atsakas į emocijas, tokias kaip stresas ar liūdesys? Sąmoningas valgymas leidžia nustatyti tikruosius kūno poreikius ir vengti valgyti naudojant autopilotą.

Žinoma, tai tik pirmas žingsnis. Tinkamai interpretuodami savo kūno signalus, ne visada būsite priversti atsisakyti užkandžių. Bet tai padės jums įvertinti, kas jums svarbiau, alkis ar apetitas, ir tada galėsite nuspręsti, ką daryti toliau.

Jei tai alkisgalbūt verta pasidomėti savo mityba. Ar jis gerai subalansuotas? Ar tai suteikia jums reikiamą energijos kiekį? Ar jame gausu skaidulų ir baltymų, kurie yra pagrindiniai sotumo jausmas? Ar valgote reguliariai?

Jei jūsų problema yra jūsų apetitas pasirodo per dažnai, galbūt norėsite apsvarstyti kitas strategijas. Galbūt turėtumėte apribokite pagundas savo artimiausioje aplinkoje – nekaupk virtuvėje saldumynų, kurių sunku nepaisyti. O gal tavo dieta per daug ribojantiatsižadate sau visų mėgstamų produktų ir dėl to nuolat galvojate apie juos. Taip pat išanalizuokite savo bendrą gyvenimo būdą. Ar žinote, kaip efektyviai valdyti stresą ir ar turite savų būdų dereguliuojant įtampą? Emocinis valgymas gali būti jūsų problemų priežastis.

Raginu jus eksperimentuoti su sąmoningo valgymo būdais, pavyzdžiui, valgyti nesiblaškant, valgyti lėčiau ir sąmoningai skanauti kiekvieną kąsnį. Taip pat verta kiekvieną dieną sau padovanoti dėmesingumo dovaną savo kūnui – įsiklausydami į tai, ką jis jums sako, galite žymiai pagerinti savo santykį su maistu 🙂