Kodėl mums labiau patinka pradėti „rytoj“?
Ar kada nors atidėliojote svarbias užduotis, kad paskutinę minutę paniškai bėgtumėte, bandydami permušti laikrodį? Tu nesi vienas! Visi turime akimirkų, kai tiesiog neturime laiko visoms savo pareigoms.
Tačiau kartais nutinka taip, kad svarbių reikalų atidėjimas tampa lėtinis, o tai savo ruožtu sukelia stresą ir nusivylimą. Perskaitę šio teksto pavadinimą tikriausiai tiksliai supratote, ką turiu omenyje. Atidėliojimas arba nuolatinis užduočių atidėliojimas paliečia daugybę žmonių visame pasaulyje ir gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Planavimas ar atidėliojimas?
Atidėliojimas yra problema, kuri paveikia iki 25 % suaugusiųjų. Šis reiškinys apima vilkinant suplanuotų užduočių atlikimą ir užsiimant ne tokia svarbia veikla. Atidėliotojai dažnai ieško alternatyvių veiklos formų, o tai lemia a pervargimo jausmas o dar didesnis nenoras atlikti esmines užduotis.
Sveikatos kontekste atidėliojimas gali turėti neigiamą poveikį, paveikdamas kasdienį elgesį, pvz valgymas ir fizinis aktyvumas. Lėtinis vilkinimas yra susijęs su didesnis streso lygis, miego problemos ir daugiau ligų bei fizinių simptomų (įskaitant antsvorį, nutukimą, nuotaikos sutrikimus, nerimo sutrikimus, neurozę). Mokslininkai nurodo du galimus mechanizmus, paaiškinančius neigiamą vilkinimo poveikį mūsų sveikatai. Pirmasis yra jo tiesioginis ryšys su streso (vėlavimas reiškia didėjantį stresą, susijusį su mintimis apie būtinybę atlikti užduotį ir bėgant laikui), antrasis – su praktika sveikatą stiprinantis elgesys Rečiau.
Kai kurie žmonės nurodo, kad veiksnys, leidžiantis atskirti vilkinimą nuo tyčinio atidėjimo (kuris turi savo pagrindą) yra laiko, reikalingo tinkamai suplanuoti veiksmą. Todėl veiklos atidėjimas ne visada bus susijęs su kažkuo neigiamu. Aš dažnai tai pabrėžiu sveikos gyvensenos pokyčiai turėtų būti gerai apgalvoti ir pritaikyti jūsų galimybėms. Bet jei jie vis dar tik planavimo, o ne veiksmų stadijoje, jie nepriartina mūsų prie tikslo.
Nežinomybė, nerimas, nepasitikėjimas savimi
Atidėliojimas dažnai kyla dėl neracionalių įsitikinimų apie nepakankama kompetencija ir nesėkmės baimė. Mes bijome vėl „nepavykti“, norime išvengti nemalonių jausmų, kuriuos gerai žinome iš praeities (nusivylimas, liūdesys, nusivylimas). Atidėjimas tampa a gynybos mechanizmas tai veikia tik trumpuoju laikotarpiu…
Ar kartais geriau palaukti…?
Nors gali atrodyti, kad vilkinimas turi tik neigiamą poveikį, kai kurie tyrinėtojai atkreipia dėmesį į tam tikrus privalumus. Atidėliojimas kartais gali sukelti geresnis pasiruošimas, suteikiant daugiau laiko rinkti informaciją ir apgalvoti savo strategiją. Tačiau svarbu mokėti atskirti vilkinimą nuo sąmoningo atidėliojimo – pagrindinis elementas yra planavimas ir sąmoningas laiko valdymas.
Ką daryti norint pradėti?
Yra būdų, kurie gali padėti kovoti su vilkinimu ir susikurti sveikus įpročius. Vienas iš svarbiausių dalykų yra pasikeitimas savo įsitikinimus ir mąstymo būdą. Tai skamba paprastai, bet tai tikriausiai yra vienas iš sunkiausių žingsnių. Kai abejojame savo sugebėjimais ir veiksmingumu, nenuostabu, kad mes bijome ir nenorime veikti. Gali būti naudinga remtis tuo, ką jau pavyko padaryti, nepaisant sunkumų! Esu visiškai įsitikinęs, kad turite tam tikrų sėkmių, apie kurias turite atsižvelgti. Savo nedidelius pasiekimus galite užsirašyti ant popieriaus lapo, nes tai paliks ilgalaikį įspūdį jūsų atmintyje.
Tu taip pat gali suskaidykite užduotį į mažesnius etapus ir pažvelkite į kiekvieną iš jų paeiliui. Sunkumo lygis žymiai sumažėja, kai sutelkiame dėmesį į smulkmeną, o ne į visą sudėtingą procesą. Pavyzdys? Jūsų pradinis tikslas gali būti: kasdienė fizinė veikla. Tada turėtumėte jį pakeisti pasiekiamomis užduotimis, tokiomis kaip: „šiandien eisiu 10 minučių pasivaikščioti“ arba „po darbo atliksiu 15 minučių Pilateso treniruotę“. Mažas, po ranka pasiekiamas dalykas, kurį galite atlikti, papildomai sustiprins jūsų savarankiškumą.
Kita strategija yra glaudžiai susijusi su sukurti aplinką, kuri palaikytų sveikus įpročius. Tas pats pasakytina apie svarbias užduotis, kurias atidedate. Pagalvokite, kas gali jums padėti ir kas iš tikrųjų gali apsunkinti jūsų užduoties atlikimą. Pašalinkite pagundas ir dalykus, kurie atitraukia jus nuo artimiausios aplinkos (pvz., išjunkite televizorių, įjunkite telefoną į lėktuvo režimą, nekaupkite nesveikų užkandžių virtuvėje, o vietoj jų pirkite šviežių, skanių vaisių). Galite rasti patarimų, kaip susikurti sveikus įpročius ČIA.
Nesėkmės baimė ir nepasitikėjimas savo sugebėjimais dažnai yra didžiausios kliūtys, trukdančios mums imtis veiksmų. Tikiuosi, kad šis tekstas suteiks peno apmąstymams ir padės rasti atsakymą, kodėl tau taip sunku judėti į priekį. Verta ieškoti priežasties, nes tai pirmas žingsnis pokyčių link
Bibliografija:
- Dryll, E. (2017). Prokrastynacja: dlaczego nadal wiemy za mało? Psychologia Wychowawcza, 54(12), 152-163. https://doi.org/10.5604/01.3001.0011.7867
- Markiewicz, K. (2019). Prokrastynacja ir prokrastynatorzy. Apibrėžimas, etiologija, epidemiologija ir terapija. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska sectio J – Paedagogia-Psychologia, 31(3), 195-213. https://doi.org/10.17951/j.2018.31.3.195-213
- Sirois, FM, Stride, CB ir Pychyl, TA (2023). Atidėliojimas ir sveikata: išilginis streso ir elgesio su sveikata vaidmenų testas. British Journal of Health Psychology, 28(3), 860-875. https://doi.org/10.1111/bjhp.12658
Artykuł Kodėl mums labiau patinka pradėti „rytoj“? pochodzi z serwisu Anna Lewandowska – sveikas Annos planas.